Specialus pasiūlymas erkių pernešamų ligų tyrimams
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, todėl svarbu nepamiršti, kad miškuose, pievose ar net žolėje prie namų gausu erkių. Sergamumas jų platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Vis dėlto, įsisiurbus erkei, panikuoti neverta – ją ištraukus svarbu stebėti savo savijautą, o atlikus kraujo tyrimus galima nustatyti, ar organizme yra susidarę antikūnai prieš šias infekcines ligas.
Diagnostikos ir chirurgijos klinikose ir ligoninėje „Meliva“ bei šeimos klinikose „Meliva“ iki rugpjūčio 31 d. galioja specialus pasiūlymas – infekcinių ligų žymenų tyrimų paketas kainuoja tik 45 Eur. Infekcinių žymenų tyrimų paketą sudaro:
Laimo ligos IgG nustatymas
Laimo ligos IgM nustatymas
Erkinio encefalito IgG nustatymas
Erkinio encefalito IgM nustatymas
Negydomos ligos itin pavojingos
Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, dažnai susijusi su sunkiomis neurologinėmis komplikacijomis ir galinti turėti sunkių pasekmių sveikatai. Net 26–40 proc. persirgusių žmonių patiria ilgalaikius padarinius: nuo galvos skausmų, miego, atminties ir emocinių sutrikimų iki invalidumą lemiančių būklių – paralyžiaus, parezių ar klausos sutrikimų.
Laimo liga, dar vadinama borelioze, yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Nors ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai gydoma nesudėtingai, negydoma ilgainiui gali pažeisti nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas, lemti neįgalumą.
„Teoriškai Laimo liga galima susirgti kiekvieną kartą įsisegus užkrėstai erkei. Vis dėlto praktikoje po erkės įsisegimo susergama ne visada – ne visos erkės nešioja borelijas, o Lietuvoje užkrėstų erkių dalis siekia apie 10–30 proc. Be to, kad erkė perduotų žmogui Laimo ligos sukėlėją, jos organizme turi įvykti tam tikri fiziologiniai procesai, trunkantys 24–48 valandas. Todėl kuo anksčiau erkė pašalinama, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga“, - sako diagnostikos ir chirurgijos klinikų „Meliva“ infekcinių ligų gydytoja Akvilė Rudėnaitė.
Apie Laimo ligą gali signalizuoti plintantis bėrimas ar atsirandančios migruojančios eritemos. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į sąnarių skausmą, patinimą ar odos paraudimą aplink sąnarį. Vis dėlto dėmė atsiranda ne visada – kartais Laimo liga gali iš karto pasireikšti kitomis formomis, pavyzdžiui, veidinio nervo paralyžiumi, radikuloneuritais ar kitais neurologiniais simptomais, todėl svarbu stebėti savo savijautą.
Tuo metu erkiniam encefalitui dažniau būdingi stiprūs galvos ar nugaros skausmai, pykinimas, vėmimas, karščiavimas bei neurologiniai simptomai. Atsiradus grėsmingiems simptomams, pavyzdžiui, nusilpus vienai veido pusei, jaučiant stiprų galvos ar nugaros skausmą, pykinimą ir vėmimą, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Infekcinių žymenų tyrimus naudingiausia atlikti praėjus bent 3 savaitėms po erkės įkandimo – taip galima tiksliau įvertinti organizmo reakciją ir anksti pastebėti galimą infekciją. Šie tyrimai taip pat padeda nustatyti, ar infekcija yra nauja, ar senesnė, nes skirtingi žymenys rodo skirtingą užsikrėtimo laiką.
Rizikos grupėje – vyresnio amžiaus žmonės ir sporto entuziastai
Nors dažniau erkių platinamomis ligomis užsikrečia kaimo ar užmiesčio gyventojai, rizika išlieka ir gyvenantiems miestuose. Erkių galima aptikti parkuose, paplūdimiuose, pievose ar kitose rečiau prižiūrimose žaliosiose erdvėse.
Didesnę riziką susirgti Laimo liga dažniausiai lemia profesiniai rizikos veiksniai, hobiai ir kasdieniai įpročiai. Dažniau šia liga suserga girininkai, medžiotojai bei asmenys, daug laiko praleidžiantys miškingose teritorijose ar pievose. Sunkesnė ligos eiga gali pasireikšti vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, turintiems imuniteto sutrikimų, po organų transplantacijos, sergantiems žmogaus imunodeficito virusu ar tiems, kuriems taikomas gydymas chemoterapija arba biologine terapija. Rizikos grupei taip pat priskiriami žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis.
Erkiniu encefalitu dažniau serga ir sunkiau jį pakelia vyresnio amžiaus bei nepasiskiepiję asmenys.
„Kai erkė nešioja erkinio encefalito virusą, jis į žmogaus organizmą patenka, vos tik ji įsisiurbia. Tai viena pavojingiausių jų platinamų ligų, galinti sukelti sunkių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų, o patikimiausia apsauga nuo jos išlieka skiepai. Jie užtikrina 95–99 proc. veiksmingumą, o paskiepytas žmogus, net ir užsikrėtęs, serga lengviau ir išvengia sunkių neurologinių komplikacijų“, - sako šeimos klinikų ir virtualios klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė.
Skiepytis nuo erkinio encefalito naudinga bet kuriuo metų laiku, tačiau kuo anksčiau pradedama vakcinacija, tuo greičiau susiformuoja imunitetas. Patikima apsauga susidaro po trijų vakcinos dozių, tačiau dalinis imunitetas įgyjamas jau po dviejų skiepų. Praleidus antrą ar trečią vakcinos dozę, dažniausiai nereikia vakcinacijos pradėti iš naujo – ją galima tiesiog tęsti. Vaikus nuo erkinio encefalito galima skiepyti jau nuo vienerių metų amžiaus.
Vasarą, kai erkių aktyvumas yra didžiausias, dažnai taikoma pagreitinta vakcinacijos schema, leidžianti apsaugą suformuoti greičiau.
Registracija tyrimams:
Diagnostikos ir chirurgijos klinikose:
per „Meliva Lietuva“ programėlę
per el. registraciją
tel. +370 620 33383
Šeimos ir odontologijos klinikose:
per „Meliva Lietuva“ programėlę
per el. registraciją