Mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimas padeda nustatyti plaučių vėžį jau ankstyvoje stadijoje
Kasmet Lietuvoje plaučių vėžys diagnozuojamas maždaug 1500 pacientų, o apie 1000 miršta nepaisant taikomo gydymo. Taip nutinka todėl, kad ankstyvose ligos stadijose simptomai dažniausiai nepasireiškia arba primena kitus plaučių sutrikimus, tokius kaip astma ar bronchitas.
Klaipėdos plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) gydytojas pulmonologas Arvydas Valavičius sako, kad rūkymas (net ir pasyvus) yra vienas pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių, tačiau įtakos taip pat gali turėti aplinkos tarša ar genetika. Jei tarp šeimos narių yra sirgusių plaučių vėžiu – ligos tikimybė tampa kelis kartus didesnė.
Nustačius plaučių vėžį I ar II stadijoje, yra didelė tikimybė visiškai pasveikti. Tačiau jei liga diagnozuojama III ar IV stadijoje, net 80 proc. atvejų visiškas išgijimas tampa neįmanomas. Tokiais atvejais, taikant naujausius gydymo metodus, galima tik prailginti išgyvenimo laiką ir kiek pagerinti gyvenimo kokybę.
Mažų dozių kompiuterinės tomografijos (MDKT) tyrimas leidžia aptikti net ir milimetrinius pakitimus plaučiuose ir yra vienintelis būdas nustatyti plaučių vėžį ankstyvoje stadijoje. Svarbu nepamiršti, kad nauji dariniai gali atsirasti bet kuriuo metu, todėl reguliarus stebėjimas padeda laiku pamatyti pokyčius. Tyrimą pravartu atlikti kas 1–3 m., ypač jei žmogus rūko arba nuolat susiduria su kenksmingais aplinkos veiksniais.
Rūkymas lemia ne tik plaučių vėžį, bet ir 90 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) atvejų. Pirmasis LOPL požymis – rytinis kosulys. Kai liga pereina į vėlyvas stadijas, ji tampa nepagydoma – dusulys stiprėja, fizinio krūvio netoleravimas didėja, gyvenimo kokybė smarkiai krenta. Pagrindinis tyrimas LOPL diagnozei nustatyti – spirometrija.