Genetinis tyrimas leidžia nustatyti, ar pacientui būtina skirti chemoterapiją
Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę kiekvienais metais išgirsta apie 1600 pacientų – tai sudaro beveik 10 proc. visų naujų vėžinių susirgimų Lietuvoje statistikos.
Nors pagrindinis šios ligos gydymo principas yra operacija, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę, pacientams gali būti taikomas adjuvantinis (pagalbinis) gydymas chemoterapija, kurio naudą leidžia įvertinti ir „Signatera“ genetinis tyrimas.
Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojo onkologo chemoterapeuto asoc. prof. dr. Vinco Urbono, esant III ligos stadijai bei, tam tikrais atvejais, II stadijai, remdamiesi moderniais tyrimų metodais gydytojai gali priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su tolimesniu paciento gydymu.
Chemoterapija yra tam tikra vaistų grupė, taikoma onkologinių ligų gydymui, kuri leidžia 10–15 proc. sumažinti paciento ligos pasikartojimą. Visgi, šis gydymas turi ir minusų:
- yra pakankamai ilgas – trunka nuo 3 iki 6 mėn., jo metu reikalingi dažni susitikimai su gydytoju;
- sukelia įvairius šalutinius poveikius, kurie blogina paciento gyvenimo kokybę: bendras silpnumas, plaukų bei odos, ypač delnų ir padų odos bei nagų, pažeidimai, viduriavimas ir pykinimas;
- kai kurie pacientai susiduria su periferinės nervų sistemos pažeidimais.
Būtent todėl svarbu tinkamai įvertinti, ar gydymas chemoterapija bus efektyvus, o tai padės nustatyti „Signatera“ tyrimas, kurio pagalba galima nustatyti paciento kraujyje cirkuliuojančią naviko DNR. Esant teigiamam rezultatui, neabejotinai reikia svarstyti gydymą chemoterapija, o esant neigiamam atsakymui šio gydymo metodo galima netaikyti.
Tyrimui atlikti reikalinga gydytojo konsultacija. Jis aktualus tik vėžiu sergantiems pacientams, nes įvertinti riziką susirgti šia liga tyrimo metu nėra įmanoma – visgi, galima įvertinti storosios žarnos vėžio atsinaujinimo riziką bei skiriamos chemoterapijos efektyvumą.