Gastroenterologas įvardija simptomus, išduodančius, kad sergate celiakija
Celiakija – lėtinė autoimuninė uždegiminė plonosios žarnos liga, kurią lemia baltymo gliuteno, dar vadinamo glitimu, vartojimas. Sunkumų kelia tai, kad šis baltymas yra sudedamoji įvairių grūdų dalis, todėl sergant šia liga tenka stipriai apriboti savo mitybą.
Besilaikant griežtos begliutenės dietos privaloma atsisakyti produktų, sudėtyje turinčių kviečių, rugių ir miežių. Taip pat svarbu nevalgyti išvestinių šių grūdų rūšių bei jų produktų, tokių kaip spelta, manų kruopos ir kuskusas!
Pasak Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ gydytojo gastroenterologo Artūro Jacinavičiaus, celiakija yra įgimta liga, tačiau ji gali pasireikšti bet kada – nuo vaikystės iki brandaus amžiaus. Moterims celiakija nustatoma dvigubai dažniau nei vyrams, o jei liga nustatyta pirmos eilės giminaičiams, tikimybė ja susirgti padidėja iki 10–15 proc.
Kokie simptomai išduoda, kad sergate celiakija?
- Pacientai dažniausiai skundžiasi lėtiniu viduriavimu, pilvo pūtimu, spazminiu pilvo skausmu, burnoje atsiradusiomis opelėmis.
- Apie ligą gali įspėti ne tik virškinimo problemos: anemija, kepenų fermentų padidėjimas, osteoporozė, nevaisingumas, odos ligos, kraujo krešėjimo sutrikimai, migrenos priepuoliai, depresija.
Įtariant celiakiją, pirmiausiai pacientui atliekami kraujo tyrimai, o diagnozei patvirtinti yra būtinas endoskopinis dvylikapirštės žarnos ištyrimas kartu su biopsijų paėmimu.
Laiku nenustačius ligos ir nepradėjus gydymo, tęsiasi aktyvus žarnos uždegimas, toliau prastėja medžiagų įsisavinimas, progresuoja vitaminų B, D, K ir geležies stoka, ryškėja kalcio trūkumas. Dėl maistinių medžiagų trūkumo ryškėja mažakraujystė, osteoporozė, gali padažnėti kaulų lūžiai, dėl krešumo sutrikimų atsiranda kraujosruvos, vystosi hiposplenizmas.