FER (feritinas)

Feritinas – baltymas, rodantis, kiek geležies sukaupta organizme. Skirtingai nei hemoglobinas, kuris atspindi cirkuliuojančią geležį, feritino rodiklis leidžia suprasti geležies atsargas audiniuose. Jei vargina nuovargis ar plaukų slinkimas, šis rodiklis padeda įvertinti, ar organizme pakanka geležies. Sumažėjęs feritino rodiklis dažniausiai susijęs su geležies stokos anemija (mažakraujyste), o padidėjęs gali būti uždegimo, kepenų ligų ar geležies pertekliaus (pvz., dėl lėtinių uždegiminių procesų, onkologinių ligų) požymis. Svarbu žinoti, kad feritinas yra ir ūmios fazės baltymas: uždegimo metu jo reikšmė gali būti normali ar padidėjusi net esant geležies stokai, todėl interpretacija visada derinama su kitais tyrimais – geležies tyrimu, hemoglobino tyrimu ir platesniais laboratoriniais tyrimais.

Kada verta atlikti feritino tyrimą?

Feritino tyrimas gali būti naudingas šiais atvejais:

• kai pasireiškia geležies trūkumo simptomai (nuovargis, oro trūkumo jausmas, galvos svaigimas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, blyški oda, širdies plakimas).
• kai įtariama geležies stokos anemija arba mažakraujystė.
• po kraujo netekimo (gimdymo, gausių menstruacijų, operacijos) ar esant lėtiniam kraujavimui iš virškinamojo trakto.
• nėštumo metu arba planuojant nėštumą, kai geležies poreikis padidėja.
• sergant lėtinėmis ligomis (pvz., lėtine inkstų liga, uždegiminėmis žarnyno ligomis, kepenų patologija, onkologiniais susirgimais).
• kai yra dažni eritrocitų perpylimai (geležies perkrovos rizika).
• stebint geležies preparatų vartojimo efektyvumą.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Feritino tyrimui specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia, tačiau keli aspektai svarbūs vertinant rezultatą:

• kraujo mėginys imamas iš venos; įprastai – ryte, nevalgius.
• geležies preparatai dažniausiai nutraukiami likus kelioms dienoms, jei taip nurodyta gydytojo, nes gali turėti įtakos rezultatui.
• ūmi infekcija ar uždegimas gali laikinai padidinti feritino rodiklį; tokiais atvejais interpretacija atsargesnė.

Ką reiškia tyrimo rezultatai?

Feritino normos (µg/l)

*Normos pateiktos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO, 2011) rekomendacijas (World Health Organization (WHO). Serum ferritin concentrations for the assessment of iron status and iron deficiency in populations. 2011.).

Pastabos dėl interpretacijos. Normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir taikomos metodikos. Uždegimo metu feritino rodiklis gali būti normalus ar padidėjęs net esant geležies stokai; vertinimas derinamas su hemoglobino, geležies, transferino saturacijos ir CRB rodikliais. Klinikinėje praktikoje, vertinant nėščiąsias, sprendimų ribos dažnai taikomos žemesnės (pvz., <30 µg/l), tačiau tai priklauso nuo naudojamų gairių ir laboratorijos intervalų.

Kaip suprasti gautus duomenis?

• Normos ribose. Dažniausiai rodo pakankamas geležies atsargas; vertinama kartu su klinika ir kitais tyrimais.
• Sumažėjęs feritino rodiklis. Būdingas geležies stokai ir gali būti pirmasis mažakraujystės požymis net esant normaliam hemoglobinui. Dažnos priežastys: lėtinis kraujavimas (pvz., iš virškinamojo trakto), gausios menstruacijos, nepakankamas geležies suvartojimas ar sutrikęs pasisavinimas, padidėjęs poreikis (nėštumas, paauglystė).
• Feritinas per didelis. Gali rodyti geležies perteklių (pvz., hemochromatozę), tačiau dažnas scenarijus – ūmios fazės reakcija uždegimo metu, taip pat kepenų ligos, infekcijos ar onkologiniai procesai. Tokiais atvejais vertinami uždegimo žymenys ir kepenų fermentai, o geležies apykaita analizuojama kompleksiškai.

Feritino tyrimas padeda įvertinti organizmo geležies atsargas ir laiku pastebėti stoką ar pertekliaus problemas. Kadangi feritino rodiklis jautrus uždegimui, patikimiausią atsakymą suteikia kompleksinis vertinimas – rezultatų analizė kartu su kitais laboratoriniais rodikliais ir paciento klinikine informacija. Toks požiūris leidžia tiksliau atskirti geležies stoką nuo uždegimo poveikio ir suplanuoti tinkamą tolesnį ištyrimą ar gydymo taktiką.