Arterinio kraujospūdžio matavimas

Arterinis kraujospūdis – tai kraujo spaudimas arterijose, atsirandantis širdžiai susitraukiant ir pumpuojant kraują bei kraujui tekant kraujagyslėmis. Tai vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo rodiklių, o jo kontrolė gali reikšmingai sumažinti insulto ir miokardo infarkto tikimybę. Kraujospūdžio matavimas yra neinvazinis, greitas ir patikimas metodas, leidžiantis įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Matuojami du dydžiai:

Sistolinis kraujospūdis – spaudimas, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas.
Diastolinis kraujospūdis – spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja ir prisipildo krauju.

Kraujospūdis natūraliai svyruoja per parą – jį lemia fizinis aktyvumas, mityba, stresas, paros ritmas ir žalingi įpročiai. Pagal Europos kardiologų draugijos (ESC) 2023 gaires optimalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mmHg. Vertinant rezultatus, atsižvelgiama į amžių, lytį, sveikatos būklę ir gretutines ligas.

Kada matuojamas kraujospūdis?

Kraujo spaudimas vertinamas:

profilaktinių patikrinimų metu;
esant galvos skausmams, svaigimui, dusuliui ar širdies plakimo pojūčiui;
įtarus aukštą arba žemą kraujospūdį;
sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu;
nėštumo metu;
prieš chirurgines operacijas ar kitas medicinines procedūras.

Kartais kraujospūdis padidėja tik gydymo įstaigoje dėl streso ar nerimo – ši būklė vadinama baltojo chalato hipertenzija. Ji dažniausiai nustatoma lyginant matavimus namuose ar atliekant 24 val. ambulatorinį kraujospūdžio stebėjimą (ABPM). Priešinga situacija – užmaskuota hipertenzija, kai gydymo įstaigoje kraujospūdis būna normalus, tačiau namuose ar 24 val. stebėjimo metu nustatomas padidėjęs. Tokiais atvejais svarbi reguliari stebėsena.

Kaip pasiruošti kraujospūdžio matavimui?

Specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia, tačiau laikantis kelių svarbių aspektų rezultatai gali būti tikslesni:

12–24 val. prieš matavimą vertėtų nevartoti alkoholio.
Likus 30 min. prieš matavimą vengiama kavos, stiprios arbatos, energinių gėrimų vartojimo ir rūkymo.
Bent 5 min. iki matavimo išlaikoma ramaus poilsio būsena tyloje.
Sėdima patogiai, atsirėmus į kėdės atlošą, pėdos remiasi į grindis, kojos nekryžiuojamos.
Ranka laikoma širdies lygyje ant stalo ar atramos.
Matavimo metu išvengiama judesių, kalbėjimo ir juoko.
Atliekant du matavimus, daroma 1–2 minučių pertrauka ir skaičiuojamas vidurkis.

Kraujospūdžio referentinės ribos

Kraujospūdžio intervalai pateikti pagal Europos kardiologų draugijos (ESC) 2023 gaires ir gali šiek tiek skirtis tarp šaltinių, todėl rezultatus visada reikia vertinti individualiai, atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę ir kitus tyrimus.

Kategorija	Sistolinis (mmHg)	Diastolinis (mmHg)
Optimalus	<120	<80
Normalus	120–129	80–84
Aukštas normalus	130–139	85–89
1 laipsnio hipertenzija	140–159	90–99
2 laipsnio hipertenzija	160–179	100–109
3 laipsnio hipertenzija	≥180	≥110
Hipotenzija	<90	<60

Žemas kraujospūdis ne visada reiškia ligą – kai kuriems sveikiems jauniems ir fiziškai aktyviems žmonėms jis būna natūraliai mažesnis.

Kodėl svarbu stebėti kraujospūdį?

Ilgalaikis aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija) didina širdies, smegenų, inkstų ir kraujagyslių pažeidimo riziką. Laiku negydoma hipertenzija yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizikos veiksnių. Žemas kraujospūdis (hipotenzija) taip pat gali kelti pavojų, jei sukelia galvos svaigimą, silpnumą ar alpimą.

Net jei simptomų nėra, reguliarus kraujospūdžio matavimas padeda aptikti pokyčius ankstyvoje stadijoje ir imtis priemonių, kad būtų išvengta komplikacijų.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Svarbu reaguoti, jei pastebėjote:

nuolat aukštesnius nei 140/90 mmHg rodiklius, matuojant kelis kartus;
staigų kraujospūdžio pakilimą iki ≥180/110 mmHg;
kraujospūdį ≥180/120 mmHg kartu su ūminiais simptomais (krūtinės skausmu, dusuliu, regos sutrikimais, neurologiniais simptomais) – reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba;
galvos skausmą, svaigimą, regėjimo sutrikimus ar dusulį kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu;
kraujospūdžio kritimą <90/60 mmHg, sukeliantį silpnumą ar alpimą.

Dėl išsamaus įvertinimo ir gydymo galimybių galima registruotis į gydytojo kardiologo konsultaciją arba atlikti širdies ir kraujagyslių ištyrimo programą.

Moksliniai šaltiniai:

European Society of Cardiology (ESC). 2023 ESC Guidelines for the management of arterial hypertension. European Heart Journal, 2023;44(34):2813–3010.
World Health Organization (WHO). Hypertension – key facts. Geneva: WHO; 2023.
MedlinePlus. Blood pressure measurement. U.S. National Library of Medicine. Atnaujinta 2023 m.
Mayo Clinic. High blood pressure (hypertension). Mayo Foundation for Medical Education and Research. Atnaujinta 2023 m.