Dantų chirurgijos centras

Premium odontologijos klinika

(anksčiau – VIC odontologijos klinikos)

Žandikaulio sąnario skausmo gydymas

Žandikaulio sąnario sutrikimai

Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai gali sukelti tiek itin stiprų, tiek diegiantį ar silpną skausmą, jaučiamą smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ar aplink jį esančių audinių srityje. Skausmas gali būti laikinas arba ilgalaikis, besitęsiantis keletą metų, juntamas vienoje arba abiejose veido pusėse.

Šie sutrikimai gali apriboti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario judesius, sunkindami kramtymą, rijimą, kalbėjimą, veido judesius, o itin sudėtingais atvejais – net ir kvėpavimą.

Remiantis tiek pasauline statistika, tiek praktika, dažniausiai smilkininio apatinio žandikaulio sutrikimais skundžiasi 20–40 metų žmonės. Moterims smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai nustatomi gerokai dažniau nei vyrams (remiantis skirtingais šaltiniais, nuo 6 iki 9 kartų dažniau).

Sutrikimų simptomai

Ivairaus lygio žandikaulio skausmas – vienais atvejais labai intensyvus, kitais jaučiamas silpnai.
Ribotas žandikaulio judėjimas, užstringantis žandikaulis.
Skausmingas traškėjimas, spragtelėjimas sąnaryje išsižiojimo ar susičiaupimo metu.
Žandikaulio skausmas prie ausies, ausies skausmas, spaudimas, spengimas ausyse (tokiais atvejais otorinolaringologai (ausų, nosies, gerklės ligų specialistai) ausyje nemato jokios patologijos).
Nepilno sukandimo jausmas.

Atsitiktinis trakštelėjimas ar diskomfortas žandikaulio sąnario srityje yra dažni atvejai, todėl neturėtų kelti susirūpinimo. Dažniausiai net be jokio gydymo tokios problemos išsisprendžia per keletą savaičių ar mėnesio laikotarpyje. Tačiau, jei skausmas pasikartojantis ir tęsiasi ilgiau nei mėnesį, dėl galimų žandikaulio uždegimo simptomų verta pasikonsultuoti su odontologu bei burnos, veido ir žandikaulių chirurgu.

Sutrikimų gydymas

Norėdamas patikrinti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų simptomus, gydytojas:

Patikrins, ar sąnarys išsižiojant ir susičiaupiant dirba tinkamai.
Patikrins žandikaulio sąnarių judesius ir raumenų įsitempimą.
Žandikaulio judėjimo metu atkreips dėmesį į traškėjimą ar kitų garsų intensyvumą bei dažnį, atsižvelgdamas į žandikaulio padėtį.
Ištirs sąkandį.

Gydytojui nustačius smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkciją, atsižvelgiant į individualią situaciją, siekiant detalios analizės bei planuojant gydymą, numatomi tolesni tyrimai: detali sąkandžio analizė, detali sąnario judesių analizė, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos tyrimai, kitų sričių specialistų papildomos konsultacijos ir kt.

Magnetinis rezonansas gali parodyti, kokioje pozicijoje žandikauliui judant yra smilkininio apatinio žandikaulio sąnario diskas. Kompiuterinė tomografija suteikia galimybes išanalizuoti kaulines sąnario dalis, atlikti skeletinę analizę.

Įvertinus tyrimų rezultatus, su pacientu aptariamas sprendimo būdas, detaliai pasiruošiama ir, jei reikia, atliekama operacija. Gydymo planas ir eiga priklauso nuo nusiskundimų, jų kilmės, subjektyvių ir objektyvių priežasčių, galėjusių sukelti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus.

Pasaulinėje medicinoje nėra nustatytų aiškių sėkmingų gairių smilkininio apatinio žandikaulio sąnario gydymui, todėl šioje srityje itin svarbu perimti tik pačių geriausių pasaulio specialistų patirtį taikant kompleksinį gydymą.

Kada reikalinga žandikaulio operacija?

Atvira žandikaulio sąnario operacija atliekama, kai:

Jaučiamas stiprus sąnario skausmas.
Nustatomas judesių blokavimas, žandikaulio strigimas ar žandikaulių išnirimas.
Sąnario pakitimai didesni ir jų negalima paveikti konservatyviais ar mažos invazijos reikalaujančiais metodais.
Nustatomos kitos indikacijos.

Svarbu žinoti, jog atviros sąnario chirurgijos metodikos ir pjūviai labai skiriasi ir priklauso nuo veido ir žandikaulių chirurgo įvaldytos technikos, teorinių ir praktinių žinių, norimo pasiekti paviršiaus ploto, norimo rezultato ir kitų, kartais labai individualių, kriterijų.

Palyginti standartinę smilkininio apatinio žandikaulio sąnario chirurgijos metodiką ir mažo priėjimo metodiką, pjūvio dydis gali skirtis net 3–4 kartus.

Gydymo būdai

1. Konservatyvus

Kai užtenka konservatyvių gydymo priemonių.

2. Konservatyvus arba chirurginis

Tam tikrais atvejais, gydytojui paaiškinus keletą gydymo galimybių, pacientas gali rinktis, kuriuo būdu spręsti esamą problemą).

3. Tik chirurginis gydymas arba chirurginis po konservatyvaus gydymo

Nepasiekus reikiamo rezultato.

Operacijos

Atvira žandikaulio sąnario operacija

Atliekama, kai:

Jaučiamas stiprus sąnario skausmas.
Nustatomas judesių blokavimas, žandikaulio strigimas ar žandikaulių išnirimas.
Sąnario pakitimai didesni ir jų negalima paveikti konservatyviais ar mažos invazijos reikalaujančiais metodais.
Nustatomos kitos indikacijos.

Svarbu žinoti, jog atviros sąnario chirurgijos metodikos ir pjūviai labai skiriasi ir priklauso nuo veido ir žandikaulių chirurgo įvaldytos technikos, teorinių ir praktinių žinių, norimo pasiekti paviršiaus ploto, norimo rezultato ir kitų, kartais labai individualių, kriterijų.

TMJ artroskopinė chirurgija

Tai chirurginė sąnario ištyrimo ir gydymo procedūra, kuri atliekama smilkininio apatinio žandikaulio sąnario operacijos metu. Jos metu naudojamas plonas, lankstus vamzdelis su kamera, vaizdo sąnario viduje pamatymui, bei kitų procedūrų atlikimui.

Artroskopinė žandikaulio sąnario operacija atliekama, siekiant:

Realiai ivertinti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario būklę.
Pašalinti sąaugas.
Paveikti uždegimines zonas.
Pakeisti žandikaulio sąnario disko poziciją.
Praplauti žandikaulio sąnarį specialiais skysčiais.
Įvesti priešuždegiminių vaistų.
Pakeisti / paveikti anatominius paviršius.
Kitoms procedūroms atlikti.

Palyginti standartinę smilkininio apatinio žandikaulio sąnario chirurgijos metodiką ir mažo priėjimo metodiką, pjūvio dydis gali skirtis net 3–4 kartus.

Ortognatinė chirurgija

Ortognatinio gydymo žingsniai

Pirmasis vizitas
Gydymo planas
Gydymas prieš ortodontiją
Ortodontija prieš chirurginį gydymą
Pasiruošimas ortognatinei operacijai
Ortognatinė operacija
Pooperacinis periodas
Pooperacinė baigiamoji ortodontija

Netaisyklingas sąkandis (sąkandžio anomalijos) sukelia daugybę problemų:

Žandikaulio operacija gali būti reikalinga tuomet, jei jus vargina šie simptomai:

Sunkus maisto atkandimas, kramtymas ir/ar rijimas, atvirkščio ir ypač atviro sąkandžio atvejais.
Dėl netaisyklingos žandikaulių padėties pernelyg didelių apkrovų išsivystantis lėtinis žandikaulio ar žandikaulio sąnario skausmas, žandikaulio sąnario disfunkcija, greitesnis dėvėjimasis. Tai gali pasireikšti sąnarių skausmu, traškėjimu, poškėjimu, ribotu išsižiojimu. Būklę gali dar labiau pabloginti dantų griežimas naktį ir stiprus dantų sukandimas dieną.
Kaulo tirpimas dėl audinių pažeidimo ir uždegimo kramtant maistą,
Dantų paslankumas ar tarpai tarp dantų dėl kaulo tirpimo,
Greitesnis dantų nusidėvėjimas esant skeletinėms sąkandžio anomalijoms, o ypač atviram sąkandžiui. Nusidėvėjusius dantis sunkiau restauruoti, jie dažniau skyla.
Kvėpavimas per burną, išdžiūvusi burna, kiti kvėpavimo funkcijos sutrikimai atvirkščio ar atviro sąkandžio atvejais, kai apatinis žandikaulis nepakankamai išsivystęs arba yra neteisingoje padėtyje. Dėl susiaurėjusios burnaryklės pro ją į plaučius patenka mažesnis oro kiekis. Nakties metu atsipalaidavus raumenims, apatinis žandikaulis dar labiau atsitraukia atgal, o burnaryklė dar labiau susiaurėja, dėl to žmogus pradeda knarkti. Esant šiai sąkandžio anomalijai, neretai nustatoma ir miego apnėja. Dėl nakties metu sustojančio kvėpavimo ir nepakankamo aprūpinimo deguonimi žmogus jaučiasi nuolat pavargęs ir neišsimiegojęs. Ši būklė turi neigiamą įtaką visoms organizmo sistemoms.
Neproporcinga veido išvaizda iš priekio ar iš šono, nesugebėjimas natūraliai, nejaučiant tempimo, sučiaupti lūpų.
Atvirkščio sąkandžio atvejais pastebimas masyvus smakras ir įdubusi viršutinė lūpa, galinio sąkandžio atvejais – mažas smakras ir gili smakro-lūpos raukšlė, o atviro sąkandžio atveju – aukštas veidas, mažas smakras ir įtemptos lūpos, kitos estetinės problemos.
Su veido išvaizda susijusios psichologinės ar emocinės problemos.

SVARBU. Ortognatinė operacija, gydymas taikomas tik tais atvejais, kai yra nustatoma skeletinė žandikaulio anomalija, dėl kurios susiformuoja netaisyklingas sąkandis ir ortodontinis gydymas negali situacijos iš esmės pakeisti.

Sprendžiant, ar žandikaulio operacija yra būtina, komandoje dirba odontologas, ortodontas bei burnos, veido ir žandikaulių chirurgas. Kartais į gydymą įtraukiami ir kitų specialybių gydytojai. Jie išanalizuoja kiekvieną individualų atvejį ir sudaro patį efektyviausią gydymo planą.

Gydymo planas smulkiai aptariamas su pacientu, išskiriant visus privalumus ir trūkumus, galimas alternatyvas, paaiškinant kiekvieną žingsnį, jo naudą ir trukmę. Ortognatinis gydymas trunka keletą metų, gydymo eigoje nebelieka jokių galimybių gydymą stabdyti ar daryti esminius pokyčius. Todėl ortognatiniam gydymui pradėti būtina, jog pacientas aiškiai suvoktų situaciją, būtų tvirtai apsisprendęs bei prisiimtų įsipareigojimą gydymą tęsti iki pabaigos.

Kombinuoto ortognatinio-ortodontinio gydymo tikslas – atstatyti žandikaulių struktūrą ir sąkandžio funkciją, pasiekiant stabilumą ir estetiką. Siekiant šio tikslo, ortodontas, naudodamas breketus ar kapas, sulygiuoja dantis pagal žandikaulius. Kai tai pasiekiama, ortognatinės operacijos metu sulygiuojami žandikauliai. Ortognatinė chirurgija bendrai siekia užtikrinti, kad būtų suformuotas taisyklingas sąkandis ir pacientui būtų užtikrintas komfortas kramtant, kalbant ir kvėpuojant.

Žandikaulio operacijos kaina (ortognatinės operacijos kaina) daugeliu atvejų priklauso nuo paciento būklės ir jos sudėtingumo – tai įvertinti gali tik su individualiu atveju dirbanti gydytojų komanda. Svarbu suprasti, kad apatinio žandikaulio operacija yra tik vienas gydymo etapas – kombinuojant ortodontinį ir ortognatinį gydymą, užtikrinami ilgalaikiai ir džiuginantys rezultatai.

Dantų šalinimas

Protiniai dantys yra tretieji krūminiai dantys, kurie dažniausiai išdygsta 18-25 metais. Jie gali išdygti ir vėliau, išdygti pusiau ar visai neišdygti. Todėl pasikonsultavus su gydytoju, dėl vietos trūkumo ar netaisyklingos danties padėties gali tekti tokį dantį šalinti.

Protinių dantų traukimas – dažniausia burnos chirurgijos procedūra, nors protiniai dantys šalinami tik tada, kai tai būtina. Įvertinimui būtina panoraminė nuotrauka ar kompiuterinė tomograma. Dažniausia protinių dantų šalinimo tikslas – kitų sveikų dantų išsaugojimas.

Protinį dantį reikėtų šalinti tais atvejais, kai jis sukelia problemų burnos ertmėje arba gali tapti komplikacijų ateityje priežastimi. Protinį dantį šalinti vertėtų, kai:

Dantis išdygęs netinkamai arba yra retinuotas (neišdygęs). Jei protinis dantis auga netinkamu kampu, pavyzdžiui, link šalia esančių dantų arba link skruosto ar liežuvio, tai gali sukelti skausmą ir spaudimą. Tokie dantys dažnai negali visiškai išdygti, o tai sukelia problemų, nes jie gali pažeisti gretimus dantis arba sukelti sąkandžio problemų.
Dantų lanke nėra pakankamai vietos. Dygstant protiniams dantims dažnai susiduriama su problema, kai žandikaulyje nėra pakankamai vietos jiems visiškai išdygti. Dėl šios priežasties jie gali tik pusiau išdygti arba net visiškai neišdygti. Tokiu atveju protiniai dantys gali sukelti skausmą ir spaudimą kitiems dantims, todėl vertėtų juos šalinti.
Infekcija ar uždegimas. Pusiau išdygęs protinis dantis gali tapti infekcijos šaltiniu, nes aplink jį sunku palaikyti tinkamą higieną. Maisto likučiai ir bakterijos gali kauptis ir skatinti infekcijos riziką.
Dantų ėduonis. Kadangi protiniai dantys yra sunkiau pasiekiami šepetėliu ar dantų siūlu, jie dažnai yra labiau pažeidžiami dantų ėduonies. Jei protinis dantis yra stipriai pažeistas, gydytojas odontologas gali rekomenduoti jį šalinti, siekiant išvengti tolimesnių komplikacijų.
Gretimų dantų pažeidimas. Jei protinis dantis spaudžia šalia esančius dantis, jis gali sukelti jų pažeidimus, o kartais net perstumti kitus dantis, sukeldamas dantų sąkandžio problemas. Tai gali lemti skausmą, sąkandžio disbalansą arba net ortodontinio gydymo poreikį.
Cistų ar navikų formavimasis. Užstrigę ir tinkamai išdygti negalintys protiniai dantys kartais gali sukelti cistų ar net gerybinių navikų formavimąsi aplink juos. Tai yra reta, bet rimta komplikacija, kuri gali pažeisti žandikaulį ir kitus dantis. Tokiu atveju protinis dantis turi būti pašalintas chirurginiu būdu.
Ortodontinis gydymas. Kartais protiniai dantys pašalinami prieš ortodontinį gydymą ar jo metu (pvz., breketų dėvėjimą), siekiant užkirsti kelią dantų pasislinkimui arba norint užtikrinti, kad būtų pakankamai vietos dantų lankui formuoti.
Nuolatinis diskomfortas ar skausmas. Jei jaučiate nuolatinį diskomfortą, spaudimą ar skausmą protinių dantų srityje, tai gali būti ženklas, kad protinis dantis turi būti pašalintas. Nuolatinis skausmas dažniausiai rodo, kad yra tam tikra problema su dantimi arba aplinkiniais jo audiniais.

Protinio danties šalinti nereikia, jei jis yra pilnai išdygęs, tinkamai išsidėstęs ir nekelia jokių problemų. Tokiais atvejais dantis gali likti burnoje tol, kol jis yra sveikas ir nekelia diskomforto valgant ar kitų nepatogumų, sveikatos problemų.

Visada svarbu pasitarti su gydytoju odontologu, burnos chirurgu, kuris įvertins protinių dantų būklę apžiūros būdu ar atlikdamas rentgenogramą ir pasiūlys tinkamiausią sprendimą pagal jūsų individualią situaciją.

Sedacija

Sedacija (dalinė anestezija) – tai medikamentais sukeltas sąmonės slopinimas, pasireiškiantis mieguista būsena arba miegu, iš kurio pacientą galima lengvai pažadinti. Sedacija padededa išvengti streso, atsipalaiduoti, nejausti baimės. Pacientas nesirūpina, kas vyksta aplink jį ir pačios operacijos visiškai arba dalinai neatsimena. Esant ramiam ir atsipalaidavusiam pacientui, optimalias sąlygas susikaupti ir operuoti turi chirurgas.

Iš karto po operacijos pacientas būna išbudęs, sąmoningas, tačiau kurį laiką dar gali jausti mieguistumą, lengvą koordinacijos trūkumą, būna sunku sutelkti dėmesį, prisiminti kai kurias su operacija susijusias detales. Todėl po sedacijos griežtai draudžiama vairuoti, yra reikalingas lydintis asmuo. Patartina tądien nebeplanuoti svarbių susitikimų, egzaminų ir kitokios atsakingos veiklos.

Sedacija tinkama pacientams:

Jaučiantiems nekontroliuojamą baimę;
kuriems planuojamas sudėtingas ir ilgai trunkantis odontologinis gydymas;
kuriems išreikštas stiprus pykinimo refleksas.

SVARBU

Jeigu turite rimtų sveikatos sutrikimų, alergijų, nuolat naudojate vaistus, pasakykite tai gydytojui konsultacijos metu.

Dantų gydymas su sedacija

Dantų gydymas su sedacija tampa vis populiaresnis, nes daugelis žmonių nori sumažinti stresą ir diskomfortą, susijusį su odontologinėmis procedūromis. Sedacija gali būti taikoma tiek suaugusiems, tiek vaikams, net ir vyresnio amžiaus pacientams, atliekant tokias odontologines procedūras kaip plombavimas, protezavimas, implantacija, šaknų kanalų gydymas ar kita. Pacientai, kurių gydymo metu buvo taikoma sedacija, dažnai teigia, kad patirtis gydytojo odontologo kabinete buvo daug malonesnė ir lengviau pakeliama.

Dantų šalinimas su sedacija

Dantų šalinimas su sedacija dažnai aktualus pacientams, kuriems reikia pašalinti dantis chirurginiu būdu, kai šalinimas yra komplikuotas dėl neišdygusių ar nepilnai išdygusių, pvz., protinių dantų šalinimas gali būti atliekamas su sedacija. Tai užtikrina, kad pacientas nejaus skausmo ir baimės procedūros metu, o kartu ir sklandesnę procedūros eigą.

Ką reikia žinoti prieš sedaciją?

Operacijos dieną nevalgykite 6 ir negerkite 4 valandas iki sedacijos. Apsirenkite patogiai, nevaržančiais drabužiais su lengvai atraitojamomis rankovėmis (tai reikalinga vaistų suleidimui)

Sedaciją atlieka ir pacientą visos procedūros metu stebi gydytojas anesteziologas – reanimatologas. VIC odontologijos klinikos turi licenziją ir visas šiuolaikines priemones, reikalingas saugiai atlikti sedaciją.