EKG (Elektrokardiograma)

EKG tyrimas: išsamus širdies veiklos įvertinimas

Elektrokardiograma (EKG) – tai pagrindinis, tikslus ir neskausmingas elektrofiziologijos metodas, leidžiantis išmatuoti ir įvertinti širdies veiklą. Specialiu aparatu, elektrokardiografu, užrašoma širdies ląstelių sukuriama suminė elektros lauko potencialo kitimo kreivė. Pagal šios kreivės ypatumus galima spręsti apie širdies būklę ir funkcionavimą, todėl EKG yra dažnai atliekamas diagnostikos būdas kasdienėje gydytojo praktikoje.

Pasiruošimas EKG tyrimui

Nors specialaus pasiruošimo EKG tyrimui nereikia, siekiant gauti tiksliausius rezultatus, patartina vengti intensyvios fizinės veiklos prieš procedūrą. Fizinis krūvis gali paspartinti širdies ritmą ir paveikti elektrokardiogramos duomenis. Vartojami vaistai taip pat gali turėti įtakos tyrimo rezultatams, todėl prieš EKG atlikimą svarbu aptarti su gydytoju vaistų vartojimo režimą. Gydytojas gali patarti, ar tam tikrus vaistus reikėtų vartoti įprastai, ar atidėti jų vartojimą tyrimo metu.

EKG tyrimo eiga

EKG procedūros metu prie paciento rankų (riešų), kojų (čiurnų) ir krūtinės srities tvirtinami maži elektrodai. Tam gali prireikti apnuoginti viršutinę kūno dalį ir čiurnas. Laidai sujungia šiuos elektrodus su EKG prietaisu, kuris fiksuoja elektroninius impulsus, pasireiškiančius kiekvienu širdies susitraukimo metu. Šie elektroniniai impulsai yra užrašomi ant popieriaus arba kompiuterio ekrane. EKG užrašymo metu svarbu gulėti ramiai, nekalbėti ir kvėpuoti įprastu ritmu.

Tokia elektrokardiograma yra vadinama ramybės būsenos elektrokardiograma, nes širdies veikla fiksuojama pacientui esant ramybės būsenoje. Procedūrai pasibaigus, elektrodai nuimami. Vėliau gydytojas, peržvelgęs EKG kreivę, gali įvertinti paciento širdies veiklą ir nustatyti galimus pakitimus.