Monocitai kraujo tyrime: funkcijos, normos ir pakitimai

Monocitai – viena iš leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) rūšių. Jie padeda imuninei sistemai atpažinti infekcijų sukėlėjus, šalinti pažeistas ląsteles ir reguliuoti uždegiminius procesus.

Atliekant bendrą kraujo tyrimą monocitai vertinami ne atskirai, o kartu su visa leukocitų formule, kitais laboratoriniais rodikliais ir žmogaus klinikine būkle.

Kas yra monocitai ir kokia jų funkcija?

Monocitai yra vienos didžiausių kraujyje cirkuliuojančių imuninės sistemos ląstelių. Jie susidaro kaulų čiulpuose, patenka į kraują, o vėliau migruoja į audinius, kur virsta makrofagais arba dendritinėmis ląstelėmis – svarbiomis įgimto imuniteto dalimis [1].

Pagrindinės monocitų funkcijos:

• atpažinti infekcijų sukėlėjus;
• fagocitozės būdu pašalinti bakterijas, virusus ir žuvusių ląstelių liekanas;
• reguliuoti uždegiminį atsaką;
• perduoti informaciją kitoms imuninės sistemos ląstelėms.

Dėl šių funkcijų monocitai svarbūs tiek kovojant su infekcija, tiek organizmui sveikstant po jos.

Monocitų norma kraujo tyrime

Monocitai nustatomi atliekant bendrą kraujo tyrimą su leukocitų formule.

Vertinant rezultatą svarbu atsižvelgti ne tik į procentinę reikšmę, bet ir į absoliutų monocitų skaičių, nes procentinis rodiklis gali keistis dėl kitų leukocitų pokyčių.

Vaikams monocitų normos priklauso nuo amžiaus, todėl rezultatą reikėtų vertinti pagal konkrečios laboratorijos pateiktas pamatines vertes.

Padidėjęs monocitų kiekis (monocitozė): ką tai reiškia?

Monocitozė – tai būklė, kai monocitų kiekis viršija laboratorijos nustatytas normas.

Dažniausios priežastys:

• sveikimas po virusinės ar bakterinės infekcijos;
• lėtinės infekcijos;
• autoimuninės ligos;
• lėtinės uždegiminės ligos;
• rečiau – kraujo ar onkologinės ligos [3].

Padidėję monocitai dažniausiai rodo, kad imuninė sistema reaguoja į organizme vykstantį procesą. Pats monocitų padidėjimas simptomų nesukelia – žmogaus savijauta priklauso nuo pagrindinės priežasties.

Sumažėjęs monocitų kiekis (monocitopenija): galimos priežastys

Monocitopenija reiškia, kad monocitų kiekis kraujyje yra mažesnis nei laboratorijos nustatyta norma.

Galimos priežastys:

• ūmi infekcija;
• stiprus fizinis ar emocinis stresas;
• bendras leukocitų sumažėjimas;
• kaulų čiulpų veiklos sutrikimai;
• kai kurie vaistai;
• imunosupresinis gydymas;
• kraujo ligos [4].

Nedidelis pavienis monocitų sumažėjimas dažnai neturi savarankiškos klinikinės reikšmės ir vertinamas kartu su kitais kraujo tyrimo rodikliais.

Ką daryti, jei monocitų kiekis pakitęs?

Gavus tyrimo atsakymą svarbu įvertinti:

• ar pakitęs procentinis rodiklis, ar absoliutus monocitų skaičius;
• ar pakitę kiti bendro kraujo tyrimo rodikliai;
• ar yra simptomų.

Nedideli monocitų pokyčiai gali būti susiję su neseniai persirgta infekcija, vartojamais vaistais ar kitais laikinais organizmo pokyčiais. Jeigu žmogus jaučiasi gerai, o kiti kraujo rodikliai normalūs, gydytojas dažnai rekomenduoja pakartoti tyrimą po tam tikro laiko.

Papildomas ištyrimas gali būti reikalingas, jei:

• monocitų pokytis išlieka ar didėja;
• kartu pakitę kiti kraujo rodikliai;
• pasireiškia ilgalaikis karščiavimas, nepaaiškinamas nuovargis, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, padidėję limfmazgiai ar dažnos infekcijos.

Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins bendrą klinikinę situaciją ir nuspręs, ar reikalingi papildomi tyrimai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip nustatomi monocitai?

Monocitai vertinami atliekant bendrą kraujo tyrimą su leukocitų formule, kurioje taip pat nustatomi neutrofilai, limfocitai, eozinofilai ir bazofilai [2].

Ar reikia ruoštis bendram kraujo tyrimui?

Jeigu atliekamas tik bendras kraujo tyrimas, specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia. Jeigu kartu tiriama gliukozė, lipidai ar kiti biocheminiai rodikliai, gali būti rekomenduojama atvykti nevalgius.

Kaip dažnai reikėtų atlikti kraujo tyrimus?

Tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, lėtinių ligų, vartojamų vaistų ir gydytojo rekomendacijų.

Profilaktiškai bendras kraujo tyrimas dažniausiai atliekamas periodinių sveikatos patikrinimų metu.

Ar monocitų kiekis gali būti padidėjęs po infekcijos?

Taip. Persirgus virusine ar bakterine infekcija monocitų kiekis kurį laiką gali būti padidėjęs, nes imuninė sistema dar atsistato. Todėl gydytojas dažnai vertina ne vieną tyrimo rezultatą, o jo pokyčius laikui bėgant.

Ar padidėję monocitai visada reiškia infekciją?

Ne. Monocitozė gali būti susijusi ne tik su infekcija ar sveikimo laikotarpiu, bet ir su autoimuninėmis, uždegiminėmis, kraujo ar kitomis ligomis. Todėl monocitų pokytis visada vertinamas kartu su kitais kraujo tyrimo rezultatais, simptomais ir klinikine situacija.

Naudoti šaltiniai

[1] Espinoza V. E., Emmady P. D. Histology, Monocytes. StatPearls, NCBI Bookshelf. Atnaujinta 2023 m. balandžio 24 d.

[2] MedlinePlus. Blood Differential. U.S. National Library of Medicine. Atnaujinta 2024 m. spalio 9 d.

[3] El Brihi J., Pathak S., Nookala V. K. Normal and Abnormal Complete Blood Count With Differential. StatPearls, NCBI Bookshelf. Atnaujinta 2024 m. birželio 8 d.

[4] Cleveland Clinic. Monocytosis: Meaning, Causes & Treatment. Atnaujinta 2024 m. gruodžio 23 d.