Kaip įveikti menopauzės metu patiriamus emocinius sunkumus?
Dažnai menopauzės metu moterys susiduria su dideliais kūno ir gyvenimo būdo pokyčiais, o tai dažnai tampa ir pasikeitusio savęs suvokimo priežastimi. Natūralu, kad šis laikotarpis dažnai sukelia egzistencinius klausimus ir emocinius sunkumus, tačiau, pasak Kauno Psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ gydytojos psichiatrės Rimos Juknaitės, tinkamai pasiruošus, juos galima įveikti lengviau.
„Svarbu suprasti, kad bet koks pokytis kelia nerimą – nesvarbu ar tai fiziologiniai, ar psichologiniai pasikeitimai. Taip, kaip paauglystė daugeliui yra nelengvas etapas, taip ir lytinių hormonų mažėjimas ir visiškas išsekimas menopauzės metu sukelia įvairius sunkumus“, – sako R. Juknaitė.
KYLA NE TIK FIZIOLOGINIAI, BET IR PSICHOLOGINIAI SUNKUMAI
Hormonų kiekio mažėjimas ir persiskirstymas organizme sukelia įvairius fiziologinius ir psichologinius simptomus, pavyzdžiui, nerimą, nemigą, liūdesį, dirglumą ar emocinį nestabilumą. Taip pat gali pablogėti dėmesio koncentracija, atmintis bei sumažėti seksualinis potraukis. Šie pokyčiai neretai sukelia ir įvairių sunkių emocinių išgyvenimų.
„Neretai prasidėjus menopauzei susiduriama su abejonėmis, ar dar galiu būti patraukli, ko vertas mano kūnas, kaip į pokyčius reaguos partneris, ar aš jau esu sena. Šiuo laikotarpiu moteris turi ne tik priimti fiziologinius pokyčius, bet ir emociškai susitvarkyti su jais“, – pastebi gydytoja psichiatrė.
Be to, išgyvenant šią ypatingą hormonų veikiamą būseną dažnai tenka iš naujo suprasti savo vaidmenį asmeninėje erdvėje ir socialiniame gyvenime, o ryškūs pasikeitimai sukelia naujų santykių bei gyvenimo vaidmenų iššūkius.
„Kartais net veido kremo pirkimas brandžiai odai moterims kelia stresą. Keičiantis kūnui, keičiasi ir savęs suvokimas, o prie to prisideda ir nauji vaidmenys šeimoje bei socialiniame gyvenime – vaikų atsiskyrimas, tapimas močiute, tėvų slauga ar netektis, kopimas karjeros laiptais arba suvokimas, kad daugiau jau nėra kur kopti, kitaip jau nebus“, – pasakoja R. Juknaitė.
Menopauzės laikotarpis dažnai yra susijęs su išgyvenama amžiaus vidurio krize. Pasak gydytojos psichiatrės, ši krizė plačiai tyrinėjama ir apkalbama, tačiau anksčiau tai buvo daroma tik iš vyrų perspektyvos, o šia tema net susiformavo daug klišių. Visgi, šiais laikais vis daugiau svarstoma ir apie tai, kaip ir kada amžiaus vidurio krizė paliečia moteris.
PATIRIAMUS SIMPTOMUS GALIMA KONTROLIUOTI
Svarbu nepamiršti, kad šiuo laikotarpiu patiriami pokyčiai nereiškia, jog moterų gyvenimo kokybė būtinai turi suprastėti.
„Menopauzės metu kylančius fiziologinius simptomus, tokius kaip karščio pylimas, gausus prakaitavimas, odos sausėjimas ar plonėjimas, makšties sausumas ir skausmingi lytiniai santykiai, galima švelninti maisto papildais bei dietos pokyčiais. Lygiai taip pat išgyvenamus emocinius kalnelius galima sumažinti maisto papildais, turinčiais triptofano, adaptogenų ar įprastais nereceptiniais vaistais veikiančiais nervų sistemą“, – pažymi R. Juknaitė.
Verta atkreipti dėmesį, kad menopauzės sukeliamas diskomfortas stipriai priklauso nuo moters prieš tai buvusios emocinės savijautos.
„Jei jau prieš tai moteris gyveno įtemptą, nesaugų ar nepastovų gyvenimą, menopauzės metu net kelios karščio bangelės ar nemiegotos naktys gali išprovokuoti stiprius emocinius svyravimus. Ir priešingai, jei moteris iki tol gyveno subalansuotą ir laimingą gyvenimą, turėjo tvirtus santykius, gerai funkcionuoja socialiai – menopauzė išgyvenama lengviau“, – pastebi gydytoja psichiatrė.
Anot jos, menopauzei galima pasiruošti iš anksto – kurdamos ir plėsdamos savo gerovę moterys stiprina ir emocinį atsparumą. Visgi, gerovė – tai ne tik išmokėtos būsto paskolos ar finansinis stabilumas. Tai ir resursų turėjimas susitvarkyti su kylančiomis problemomis, o jei jie yra nepakankami – žinojimas, kur kreiptis pagalbos.
„Kai naujai persvarstome savo vertę bei vaidmenis, mes imamės ryžtingų pokyčių ir naujai suplanuojame savo gyvenimo perspektyvą. Tai padeda surasti naujų tikslų bei prasmių, įgyti neįkainojamos patirties ir tuo pačiu naujų galimybių“, – dalinasi R. Juknaitė.
POKALBIS SU SPECIALISTU, PADEDA MENOPAUZĘ IŠGYVENTI LENGVIAU
Neretai fiziologiniai menopauzės simptomai labai išvargina moteris ir dalis jų tai priima kaip neišvengiamybę ar laiką, kurį reikia pralaukti bei iškęsti. Kitos drąsiai kreipiasi į įvairius specialistus ieškodamos pagalbos, nes gyvenimo kokybė ir laimės jausmas yra suvokiami kaip būtinybė. Žinoma, psichinės sveikatos specialistas negydo menopauzės, tačiau jis gali padėti susitvarkyti su visais psichologiniais jos simptomais.
„Specialistas dažnai tampa tas asmuo, kuris padeda išnarplioti kylančias problemas ir sudėlioti viską į savas vietas. Jis gali atsakyti į klausimus, ar jaučiamas fizinis diskomfortas yra menopauzės simptomas, ar somatizuotos depresijos pasireiškimas ir ar yra reikalingas gydymas, o jei taip – koks. Dažnai sutvarkius tik vieną ar kelis simptomus, galima stipriai pakoreguoti bendrą savijautą ir funkcionavimą“, – atkreipia dėmesį gydytoja psichiatrė.
Be to, pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu apie gyvenimo pokyčius, laiko tėkmę padeda sumažinti kylantį nerimą, užsitikrinti emocinę gerovę ir pereiti šį pokyčių pilną etapą lengviau.