Ir nedidelis sužeidimas gali lemti stabligės išsivystymą – ką svarbu žinoti apie šią pavojingą ligą?

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės šviesai, todėl gali išlikti nepakitusios iki kelerių metų. Kai susižeidus jos patenka į žmogaus organizmą, stabligė pasireiškia rimtais simptomais ir net sukelia grėsmę gyvybei. Plačiau apie šią ligą ir jos poveikį organizmui pasakoja Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Kamilė Paulauskaitė.

„Stablige užsikrečiama sąlyčio būdu – bakterijoms per pažeistą odą patekus į organizmą. Ypač didelė tikimybė susirgti, jei žaizdos yra durtinės ir užterštos dirvožemiu. Stablige dažniausiai užsikrečiama šiltuoju laikotarpiu, kai daugiau laiko praleidžiama gamtoje ir yra didesnė gyvūnų įkandimų tikimybė. Verta paminėti, kad šia liga sergantis žmogus aplinkinių užkrėsti negali“, – teigia šeimos gydytoja.

Kas vyksta, bakterijoms patekus į organizmą?

Grėsmė kyla visais atvejais ligos sukėlėjams patekus į organizmą. Užsikrėtus žaizdoje clostridium tetani bakterijos pradeda daugintis ir išskirti egzotoksiną.
„Šis toksinas nukeliauja į centrinę nervų sistemą, kurioje blokuoja slopinančius neurotransmiterius – cheminius junginius, pernešančius impulsą tarp neuronų ir valdančius raumenų atsipalaidavimą. Taip sukeliami raumenų susitraukimai, spazmai bei traukuliai“, – teigia K. Paulauskaitė.

Jei žmogus tinkamai vakcinuotas, susižeidus gali pavykti išvengti ligos, tačiau kai apie vakcinaciją nėra tiksliai žinoma, svarbu vykti į gydymo įstaigą dėl būklės įvertinimo ir vakcinacijos.

„Gydant stabligę stabdoma toksino gamyba, valoma žaizda, skiriami antibiotikai ir neutralizuojamas toksino poveikis – skiriamas antitetaninis serumas bei atliekama vakcinacija nuo stabligės. Taip pat pasireiškus ligos požymiams, skiriamas simptominis gydymas“, – pažymi šeimos gydytoja.

Kokie požymiai išduoda stabligę?

Stabligė gali pasireikšti skirtingai – tiek vietine, tiek generalizuota forma. Laikas, per kurį pastebimi pirmieji jos požymiai, gali siekti nuo kelių dienų iki mėnesio, tačiau dažniausiai apima dviejų savaičių laikotarpį. Pastebėjus ar įtarus ligos požymius, labai svarbi neatidėliotina gydymo įstaigos pagalba.

„Užsikrėtus pirmiausia pradeda skaudėti užgijusią žaizdą, o sužeista galūnė pradeda trūkčioti. Ligos metu temperatūra išlieka normali arba nežymiai pakyla. Stabligei progresuojant gali pasireikšti įvairaus stiprumo skausmingi raumenų susitraukimai“, – pasakoja K. Paulauskaitė.

Taip pat šiai ligai būdingi keli išskirtiniai požymiai, pavyzdžiui, trizmas – graikiškai trismos reiškia dantų griežimą, o šios ligos metu dėl kramtomųjų raumenų stipraus įsitempimo, žmogus nebegali prasižioti. Vėliau gali atsirasti ir šių raumenų trūkčiojimai.

Kitas požymis – sardoniška šypsena – būklė, kurios metu kakta susiraukia, antakiai yra pakeliami, dantys sukandami, o akys primerktos. Dar vienas išskirtinis simptomas – opistotonusas, kurio metu padidėja nugaros raumenų tonusas, galva atlošiama atgal, nugara ir liemuo išsilenkia, o visas kūnas tarsi išsiriečia.

„Sergant sąmonė išlieka budri, tačiau dėl sunkių traukulių priepuolių stabligės metu gali sutrikti kvėpavimas ir rijimas. Be to, dėl raumenų susitraukimų gali plyšti raumenys ir sausgyslės, atsirasti kojų ir rankų kaulų, stuburo slankstelių bei dantų lūžiai, išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ar plaučių uždegimas. Stabligė yra pavojinga gyvybei, todėl atsiradus pirmiesiems simptomams, labai svarbi ligos anamnezė, kuri gali padėti greitai diagnozuoti būklę“, – pažymi šeimos gydytoja.

Pasiskiepyti svarbu ir vaikams, ir suaugusiesiems

Patikimiausias būdas išvengti stabligės ir jos sukeltų sveikatos problemų – skiepai. Vakcinacija skirstoma į profilaktinę ir skubiąją. Profilaktinė prasideda kūdikystėje – skiepijami 2, 4, 6 ir 18 mėn. amžiaus kūdikiai, vėliau vaikai sulaukę 6–7 m. bei 15–16 m. Stabligės vakcinacija yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra kompensuojama valstybės lėšomis.

„Nors dažniausiai skiepus siejame su vaikais, svarbu nepamiršti, kad stabligės profilaktika svarbi visoms amžiaus bei profesijų grupėms, nes susižeisti bet kada gali kiekvienas. Suaugusiesiems vakcinacija nuo stabligės profilaktiškai atliekama praėjus 10 metų po paskutinio vaikiško skiepo ir kartojama kas dešimtmetį“, – atkreipia dėmesį K. Paulauskaitė.

Atskirai nuo stabligės skiepijamos nėščios moterys, nes joms naudinga kokliušo profilaktika, galinti pirmaisiais mėnesiais apsaugoti naujagimius. Atskiros kokliušo vakcinos nėra, todėl apsaugai sukurti renkamasi vakcina iš trijų dalių – nuo stabligės, difterijos ir kokliušo. Tinkamiausias laikas atlikti vakcinaciją yra 27−36 nėštumo savaitę.

„Skubioji vakcinacija atliekama po susižeidimo įvertinus žaizdos dydį ir užterštumą asmenims, kurie yra neskiepyti, nepilnai paskiepyti ar po paskutinio skiepo praėjus daugiau nei 10 m. Jei po vakcinacijos praėjo nuo 5 iki 10 m., priklausomai nuo žaizdos, pacientams gali būti skirta pakartotinė stabligės vakcina“, – pažymi šeimos gydytoja K. Paulauskaitė.

Verta atkreipti dėmesį, kad net ir persirgus stablige pakankamas imunitetas, apsaugantis nuo pakartotinės infekcijos, nesusidaro, todėl ir tokiais atvejais vakcinacija išlieka aktuali.