Kaip išvengti pavasarinio nuovargio?

Ilgai lauktas ir vis šiltėjantis pavasaris kviečia daugiau laiko praleisti lauke, džiaugtis saule, tačiau dalis mūsų jaučiasi priešingai – trūksta energijos, kamuoja nuovargis, irzlumas ir nerimas. Jėgų trūkumą dažnai lemia po žiemos nusilpęs organizmas ir vitaminų stoka, tačiau gera žinia, kad šią būseną galima pakeisti.

Norėdami padėti jums lengviau pasirūpinti savo sveikata, išskyrėme 5 laboratorinius tyrimus, padedančius nustatyti dažniausias savijautos pablogėjimo priežastis bei susigrąžinti gerą savijautą.

Bendras kraujo tyrimas. Siekiant nustatyti galimas simptomų priežastis, tikslinga pirmiausia atlikti bendrą kraujo tyrimą. Jis padeda įvertinti uždegimo požymius, galimą mažakraujystę, vitaminų ar mikroelementų trūkumą. Pastebėjus pakitimus, pravartu papildomai atlikti feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties (B9) tyrimus.

Vitamino D tyrimas. Pavasarį dėl silpno saulės spindulių intensyvumo vitaminas D organizme beveik nesigamina, o su maistu jo dažnai gaunama per mažai, todėl neretai išsivysto jo stoka. Vitamino D trūkumas dažniausiai pasireiškia nuovargiu ir mieguistumu, taip pat gali varginti lėtiniai raumenų ar sąnarių skausmai. Ilgainiui pasekmės gali tapti rimtesnės, ypač vyresniame amžiuje, nes silpnėja raumenų jėga, retėja kaulai, didėja kritimų ir sunkiau gyjančių lūžių rizika. Ilgalaikis trūkumas taip pat siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, autoimuninių ligų bei II tipo cukrinio diabeto išsivystymu.

Lipidograma. Nors padidėjęs cholesterolio kiekis nėra siejamas su nuovargiu ir iš pradžių dažniausiai nesukelia jokių simptomų, svarbu reguliariai įvertinti jo rodiklius atliekant lipidogramą. Tai išsamus kraujo tyrimas, padedantis anksti nustatyti galimus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius bei sulėtinti ar net sustabdyti jų progresavimą.

TTH tyrimas. Vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių yra hormonas tirotropinas (TTH). Kadangi skydliaukės ligos neprasideda staiga, kurį laiką organizmas prisitaiko prie hormonų pokyčių, todėl žmogus gali nejausti jokių simptomų. Tik vėliau atsiranda nuovargis, slenka plaukai, sausėja oda, vargina raumenų ar sąnarių skausmai. Ilgainiui didėja svoris, prastėja nuotaika, lėtėja pulsas, moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas ar sumažėti vaisingumas. Nors skydliaukės sutrikimai dažniau nustatomi moterims, jie pasitaiko ir vyrams – jiems mažėja raumenų masė, lytinis potraukis, gali atsirasti erekcijos sutrikimų ar pasireikšti nevaisingumas.

Kreatininas. Siekiant visapusiškai pasirūpinti savo organizmu, tikslinga atlikti kreatinino koncentracijos nustatymą kraujyje ir įvertinti inkstų funkciją. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Kreatinino tyrimas aktualus ir tiems, kurie užsiima intensyvia fizine veikla ar ištvermės sportu. Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje gali būti susijusi su nepakankamu skysčių vartojimu ar mažesniu fiziniu aktyvumu. Ankstyvose inkstų veiklos sutrikimo stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, tačiau laikui bėgant gali atsirasti kojų ar veido tinimai, nuovargis, dusulys, galvos skausmai, odos niežulys. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir erekcijos sutrikimai.