Vėjaraupiai vaikams ir suaugusiems: simptomai, gydymas ir vakcina

Vėjaraupiai – labai užkrečiama virusinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai. Tačiau kūdikiams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi, liga gali būti sunkesnė [1,3].

Dėl didelio užkrečiamumo vėjaraupiai lengvai plinta vaikų kolektyvuose – darželiuose, mokyklose ar būreliuose.

Kas yra vėjaraupiai ir kaip jie plinta?

Vėjaraupiai yra Varicella-zoster viruso sukeliama infekcija. Tas pats virusas vėliau gyvenime gali sukelti juostinę pūslelinę, nes po persirgtos ligos jis išlieka nervų sistemoje neaktyvios būklės [1,3].

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, per kvėpavimo takų sekretą ir tiesiogiai prisilietus prie pūslelių skysčio [1]. Sergantis žmogus virusą platina dar prieš atsirandant bėrimui – likus 1–2 dienoms iki jo pradžios – ir išlieka užkrečiamas tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais. Įprastai tai trunka iki 7 dienų [1].

Nors vėjaraupiai vaikams dažnai praeina lengviau, tai nėra vien „paprasta vaikystės liga“. Kai kuriems pacientams išsivysto bakterinės odos infekcijos, plaučių uždegimas, nervų sistemos pažeidimai ar kitos komplikacijos [1,3]. Didesnės rizikos grupėms priklauso naujagimiai, kūdikiai, nėščiosios, suaugusieji ir imunosupresuoti pacientai.

Kaip atrodo vėjaraupiai: simptomai etapais

Pirmieji vėjaraupių simptomai dažniausiai yra karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, sumažėjęs apetitas ir bendras negalavimas [1,4]. Vėliau atsiranda niežtintis bėrimas: iš pradžių matomos rausvos dėmelės, vėliau jos virsta skysčio pripildytomis pūslelėmis, o galiausiai pasidengia šašais. Bėrimas gali atsirasti ant veido, plaukuotoje galvos dalyje, liemens, rankų, kojų, taip pat burnos, vokų ar lytinių organų srityje [4].

Vėjaraupiams būdinga tai, kad vienu metu ant odos matomi skirtingų stadijų bėrimo elementai – dėmelės, pūslelės ir šašai. Tai padeda atskirti šią infekciją nuo kai kurių kitų bėrimų. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 10–21 dieną po kontakto su sergančiuoju, todėl užsikrėtimo aplinkybes ne visada lengva tiksliai nustatyti [1]. Netipiniais atvejais gydytojas vertina ir kitas galimas bėrimo priežastis, ypač jei pacientas paskiepytas arba priklauso didesnės rizikos grupei.

Vėjaraupiai vaikams: kaip dažniausiai pasireiškia?

Vaikams vėjaraupiai dažniausiai pasireiškia lengvesne eiga, tačiau ligos metu svarbu stebėti bendrą vaiko savijautą, temperatūrą ir bėrimo pokyčius. Net jei vaikas jaučiasi gana gerai, infekcija išlieka užkrečiama tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais [1].

Daug dėmesio reikėtų skirti odos priežiūrai. Nukasytos pūslelės lengviau infekuojasi bakterijomis, o sugijus gali likti randelių. Todėl svarbu mažinti niežulį ir odos sudirginimą, kad vaikas kuo mažiau kasytų bėrimo vietas.

Jei vaikas tampa vangus, karščiavimas užsitęsia, bėrimas pūliuoja, tampa skausmingas ar kyla abejonių dėl ligos eigos, gali būti aktuali vaikų ligų gydytojo konsultacija.

Vėjaraupiai suaugusiems: kodėl sunkesnė eiga?

Suaugusiesiems vėjaraupiai paprastai būna sunkesni nei vaikams. Liga gali pasireikšti aukštesne temperatūra, ryškesniu bendru negalavimu, gausesniu bėrimu, taip pat didesne komplikacijų, ypač plaučių uždegimo, rizika [3].

Ypatingo dėmesio reikia nėštumo metu. Jei nėščioji nėra sirgusi vėjaraupiais, abejoja dėl imuniteto arba turėjo kontaktą su sergančiuoju, situaciją turėtų įvertinti gydytojas. Infekcija nėštumo metu gali būti pavojinga ir nėščiajai, ir vaisiui [3].

Vėjaraupių gydymas namuose: ką daryti?

Vėjaraupių gydymas dažniausiai yra simptominis – vertinama paciento savijauta, karščiavimas, niežulys, odos sudirginimas ir bakterinės odos infekcijos rizika. Karščiavimui ar skausmui mažinti dažniausiai pasirenkamas paracetamolis, tačiau jo dozė turi būti parenkama pagal paciento amžių, svorį ir sveikatos būklę. Vaikams sergant vėjaraupiais aspirinas nevartojamas, nes jo vartojimas siejamas su Reye sindromo rizika [5]. Ibuprofenas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo vertinami atsargiai – dėl jų vartojimo sergant vėjaraupiais reikėtų pasitarti su gydytoju, nes kai kuriuose šaltiniuose,  rekomendacijose jie siejami su sunkesnių bakterinių odos infekcijų rizika [5].

Niežulio ir odos sudirginimo mažinimo priemonės parenkamos pagal paciento amžių, bėrimo išplitimą ir bendrą savijautą. Gali būti svarstomas drungnas prausimas, odos vėsinimas, lengvi, odos nedirginantys drabužiai, pakankamas skysčių vartojimas, o kai kuriais atvejais – gydytojo paskirti antihistamininiai vaistai ar vietinės priemonės odai raminti.

Didesnės rizikos pacientams gydytojas gali svarstyti antivirusinį gydymą, ypač jei liga įvertinama anksti [6]. Toks gydymas dažniau aktualus suaugusiesiems, paaugliams, nėščiosioms, pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat sergantiesiems lėtinėmis odos ar plaučių ligomis [6].

Kada vykti pas gydytoją?

Šeimos gydytojo įvertinimas ypač aktualus, jei karščiavimas aukštas ar užsitęsęs, vaikas tampa vangus, mieguistas, atsiranda dusulys, stiprus kosulys, intensyvus galvos skausmas, sprando sustingimas, pasikartojantis vėmimas ar traukuliai. Atidžiau vertinamas ir bėrimas, jei jis pūliuoja, tampa skausmingas, labai parausta ar greitai plinta.

Didesnė komplikacijų rizika būdinga naujagimiams, kūdikiams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi [1,3]. Šiais atvejais ankstyvas būklės įvertinimas padeda pastebėti sunkesnę ligos eigą ar komplikacijų požymius.

Kai simptomai nėra aiškūs, karščiavimas tęsiasi arba kyla klausimų dėl izoliacijos, gydymo ar grįžimo į kolektyvą, šeimos gydytojo konsultacijos metu galima įvertinti simptomus, ligos eigą ir tolesnę priežiūrą.

Vėjaraupių vakcina: apsauga prieš ligą ir jos komplikacijas

Vėjaraupių vakcina padeda apsisaugoti nuo infekcijos ir sumažina sunkios ligos bei komplikacijų riziką [2]. Ji aktuali vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, kurie nesirgo vėjaraupiais, nebuvo paskiepyti arba nėra tikri, ar turi imunitetą šiai infekcijai.

Vakcinacija ypač svarbi tada, kai šeimoje ar artimoje aplinkoje yra kūdikių, nėščiųjų ar imunitetą slopinančius vaistus vartojančių asmenų. Tokiais atvejais skiepai padeda apsaugoti ne tik pasiskiepijusį žmogų, bet ir tuos, kuriems vėjaraupiai gali būti pavojingesni arba kurių negalima skiepyti gyvąja vakcina [2].

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijimo schemą sudaro dvi dozės, tačiau konkreti vakcinacijos taktika priklauso nuo paciento amžiaus, persirgtos ligos ar ankstesnių skiepų istorijos ir sveikatos būklės [2].

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima skiepytis nuo vėjaraupių suaugusiems?

Taip, suaugusieji gali būti skiepijami nuo vėjaraupių, jei nėra sirgę šia liga, nėra paskiepyti ir neturi imuniteto ar kontraindikacijų. Lietuvoje skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės [2]. Nėštumo metu vėjaraupių vakcina neskiriama, todėl nėščiosioms ar nėštumą planuojančioms moterims dėl tinkamiausios taktikos reikėtų pasitarti su gydytoju [2].

Kada vykti pas gydytoją, jei įtariate vėjaraupius?

Gydytojo konsultacija svarbi, jei karščiavimas aukštas ar užsitęsęs, atsiranda dusulys, stiprus kosulys, vangumas, mieguistumas, stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, pasikartojantis vėmimas, traukuliai ar pūliuojantis, skausmingas, greitai plintantis bėrimas.

Ankstyvas gydytojo vertinimas ypač svarbus naujagimiams, kūdikiams, nėščiosioms, suaugusiesiems ir pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi. Šioms pacientų grupėms vėjaraupiai dažniau sukelia komplikacijų, pavyzdžiui, bakterines odos infekcijas, plaučių uždegimą ar nervų sistemos pažeidimus [1,3].

Kada vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą po vėjaraupių?

Vaikas į kolektyvą paprastai gali grįžti tada, kai nebeatsiranda naujų bėrimo elementų, o visos pūslelės pasidengia šašais. Dažniausiai tai įvyksta maždaug per savaitę nuo bėrimo pradžios, tačiau konkreti situacija priklauso nuo ligos eigos ir ugdymo įstaigos taisyklių [1].

Jei vaikas paskiepytas ir liga pasireiškia lengvai, bėrimas kartais būna netipiškas, todėl grįžimo į kolektyvą laiką geriausia vertinti individualiai, pasitarus su gydytoju.

Ar vėjaraupiai pavojingi nėščiosioms?

Taip, nėštumo metu vėjaraupiai vertinami ypač atsargiai. Nėščiajai ši infekcija gali būti susijusi su sunkesne ligos eiga, ypač plaučių uždegimo rizika. Galima rizika vaisiui ar naujagimiui priklauso nuo nėštumo laiko: ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu komplikacijos retos, o susirgus prieš pat gimdymą ar iškart po jo didesnė sunkių naujagimio vėjaraupių rizika [3].

Jei nėščioji nėra tikra dėl savo imuniteto ir turėjo kontaktą su sergančiuoju, situaciją turėtų įvertinti gydytojas. Nėštumo metu vėjaraupių vakcina neskiriama, tačiau gali būti svarstomos kitos profilaktikos, stebėjimo ar gydymo galimybės [2,3].

Literatūra ir šaltiniai

[1] Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Vėjaraupiai. 2024.

[2] Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Vėjaraupiai yra itin lengvai plintanti užkrečiamoji liga – apsaugo skiepai. 2023.

[3] European Centre for Disease Prevention and Control. Factsheet for health professionals about varicella. 2023.

[4] Centers for Disease Control and Prevention. Chickenpox Symptoms and Complications. 2024.

[5] Centers for Disease Control and Prevention. How to Treat Chickenpox. 2024.

[6] Centers for Disease Control and Prevention. Clinical Guidance for People at Risk for Severe Varicella. 2024.